- kaukėtas
- kaukė́tas, kaukė́ta bdv. Kaukė́tas plėši̇̀kas.
.
.
kaukėtas — kaukėtas, a adj. (1) 1. su kauke: Kaukėtas veidas DŽ. Karnavale visi esti kaukėti rš. Vaidina kaukėti artistai rš. Būrys kaukėtų bernų taisėsi vežti Morę (Užgavėnių bobutę) rš. 2. prk. veidmainingas: Mūsų pareiga išaiškinti žmonėms kaukėtus… … Dictionary of the Lithuanian Language
lyčyninkas — ×lyčyninkas, ė [lyčynykas (orig. licinikas) SD144] smob. N, [K] kaukėtas žmogus … Dictionary of the Lithuanian Language